door Ana Staseviciene 11 maanden geleden
297
Dušo zona turi horizontalų įėjimą, joje nėra jokių fiksuotų elementų, trukdančių prieigą iš priekio ir iš šono. Šlapioji dušo zona 900 mm x 1 300 mm dydžio, persėdimo zona - 900 mm x 1 300 mm dydžio. Nuotekų išleistuvas užtikrina dušo kėdės stabilumą. Jeigu įrengiama sulankstoma kėdė, ji turi būti bent 450-450 mm dydžio, o sulankstytos kėdės viršutinis paviršius turi būti 400-480 mm aukštyje nuo grindų, įrengti turėklai.
Dušais gali naudotis asmenys, turintys įvairių negalių ir besinaudojantys įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlių naudotojai, paeinantys neįgalieji asmenys ir kt., besinaudojantys savo neįgaliųjų vežimėliais arba specialiomis dušo kėdėmis. Dušo zona turi turėti horizontalų įėjimą, joje neturi būti jokių fiksuotų elementų, trukdančių prieigą iš priekio ir iš šono. Šlapioji dušo zona turi būti 900 mm x 1 300 mm dydžio, persėdimo zona - taip pat 900 mm x 1 300 mm dydžio. Duše turėtų būti įrengta lengvai naudojama į viršų sulankstoma kėdė. Jeigu įrengiama sulankstoma kėdė, ji turi būti bent 450-450 mm dydžio, o sulankstytos kėdės viršutinis paviršius turi būti 400-480 mm aukštyje nuo grindų. Turi būti įtaisyti horizontalūs turėklai. Dužo zonoje turi būti įtaisytas bent vienas vertikalusis turėklas, prie kurio gali būti tvirtinama lankstaus dušo galvutė. Lanksčios dušo žarnos ilgis turi būti bent 1 200 mm (ISO 21542:2011, 26.16).
Visuose prieinamuose tualetuose turi būti įrengta pagalbos signalizacija, kurią galėtų pasiekti ant persirengimo ar dušo kėdės, unitazo sėdynės sėdintis arba ant grindų gulintis asmuo. (ISO 21542:2011, 26.14 sk.)
Rankšluosčių, muilo, šiukšliadėžės ir kt. priedų išdėstymas netrukdo naudotis turėklais ir išdėstyti taip, kad juos būtų galima pasiekti ir naudoti sėdint, 800-1 100 mm (1 200 mm) aukštyje. Sėdintiems ir stovintiems asmenims patogiame aukštyje turi būti įrengti kabliukai drabužiams kabinti, 1 050-1 400 mm aukštyje.
Visa kita įranga, pavyzdžiui, vandens bakelis, rankų džiovintuvas, rankinis dušas ir kt., turi būti įrengta 800-1 100 mm aukštyje. Drabužių kabliai turi būti įtaisyti 1 050-1 400 mm aukštyje. Visų prieinamų tualeto kabinų viduje turi būti įrengti šviesos jungikliai arba šviesa turi automatiškai įsijungti asmeniui įėjus į patalpą. Neturėtų būti įrengiami arba naudojami šviesos jungikliai su laikmačiais. Jeigu įrengta higienos priemonių šiukšlinė, ji turėtų būti pasiekiama nuo unitazo sėdynės (ISO 21542:2011, 26.13). Kriterijaus reikalavimuose skliaustuose numatyta alternatyva, nes iki 2020 m. buvo reikalaujama: Rankšluosčius, rankų džiovintuvus, popieriaus, muilo laikiklius ir kitus elementus būtina kabinti 850–1 200 mm aukštyje nuo grindų (STR 2.03.01:2001, 111 p.).
Praustuvą galima pasiekti iš neįgaliųjų vežimėlio, jo viršus 750-850 mm aukštyje nuo grindų, erdvė po praustuvu laisva, tarpas keliams 650-700 mm aukščio ir 200 mm gylio.
Praustuvas turėtų būti tokioje vietoje, kad jį būtų galima pasiekti iš neįgaliųjų vežimėlio. Praustuvo viršus turi būti 750-850 mm aukštyje nuo grindų. Erdvė po praustuvu turi būti laisva, tarpas keliams turi būti sucentruotas praustuvo atžvilgiu 650-700 mm aukščio ir 200 mm gylio. Be to, turi būti numatytas bent 300 mm aukščio tarpas pėdoms. Prieš praustuvą esančios erdvės turi pakakti iš priekio arba įžambiai privažiuoti neįgaliųjų vežimėliu. Praustuvo priekinis kraštas turi būti 350-600 mm atstumu nuo sienos (ISO 21542:2011, 26.9).
Tualete unitazo viršus 430–520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Mažiausiasis atstumas tarp kampinio tualeto unitazo sėdynės krašto iki gretimos sienos 250 mm. Abipus unitazo, 300-350 mm atstumu nuo centro, įrengti turėklai (nuleidžiamasis ir (ar) pritvirtintas prie sienos, kai šalia unitazo siena). Šalia unitazo įrengtas nepriklausomas vandens šaltinis (rankinis dušas).
Tualetuose įrengiamų unitazų viršus turi būti 430–520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Mažiausiasis atstumas tarp kampinio tualeto unitazo sėdynės krašto iki gretimos sienos turėtų būti 250 mm. Mažiausiasis atstumas tarp kampinio tualeto unitazo vidurio linijos iki gretimos sienos turėtų būti 450 mm. Abipus unitazo, 300-350 mm atstumu nuo tualeto centro, turi būti įrengti turėklai (arba nuleidžiamasis, arba pritvirtintas prie sienos). Mažiausiasis atstumas nuo sienos turėtų būti 40 mm. Šalia unitazo turi būti įrengtas nepriklausomas vandens šaltinis (rankinis dušas) (STR 2.03.01:2019, 59 p., ISO 21542:2011, 26.6, 26.7, 26.10).
Durų laisvasis plotis bent 800 mm, reikalavimuose - 850 mm, durys lengvai atidaromos ir uždaromos. Durys atsidaro į išorę.
Tiek iki 2020 m. galiojusiame, tiek dabartiniame teisės akte numatyta, kad durų plotis privalo būti: atidarius, angos bekliūtis plotis, matuojant tarp varčios ir staktos vidaus, turi būti ne mažesnis kaip 850 mm (STR 2.03.01:2001, 105 p., 136 p.). A, B, ir C tipų tualetuose durų tarpdurio minimalus laisvasis plotis – 850 mm ((STR 2.03.01:2019, 59 p.). Tačiau ISO standarte kaip minimalus plotis gali būti 800 mm, todėl funkciniam prieinamumui nurodytas mažesnis reikalavimas.
Prieinamų tualetų patalpų laisva manevravimo erdvė ne mažesnis kaip 1 500 mm skersmuo priešais duris, unitazą ir praustuvą. Išskirtinais atvejais tualeto mažiausieji matmenys: plotis 1 700 mm, gylis 2 200 mm, kai bendrosios manevravimo erdvės dalis laisva 300 mm erdvė po praustuvu. Mažiausiasis laisvas tarpas šalia unitazo sėdynės turi būti 900 mm.
Kriterijaus reikalavimai suformuluoti iki 2020 m. galiojusių normų pagrindu: ŽN pritaikytos kabinos dydis turi būti toks, kad, sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, kriauklę, dušą ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1 500 mm skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti. Unitazas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros (STR 2.03.01:2001, 106 p., 107 p.). Naujuose norminiuose dokumentuose tualetai skirstomi į kelis tipus ir nustatyta, kad laisva manevravimo erdvė tualeto patalpoje turi būti tokia, kad būtų įmanoma persėsti iš priekio, įstrižai ir iš šono. A tipo tualetuose galima persėsti iš kairės ir iš dešinės pusės, jie gali būti tinkamesni tais atvejais, kai reikia pagalbos. B ir C tipo tualetuose šoninis persėdimas įmanomas tik iš vienos pusės. Neįgaliųjų vežimėlių naudotojams pasiekiamų tualetų išdėstymas turi būti toks, kad tualetais galėtų naudotis abiejų lyčių asmenys. Grindų lygyje prieš unitazo sėdynę ir praustuvą esanti laisva manevravimo erdvė turi būti 1 500 mm x 1 500 mm, išskyrus C tipo tualetus, kuriuose kaip bendrosios manevravimo erdvės dalis priimtina 300 mm erdvė po praustuvu. Mažiausiasis laisvas tarpas šalia unitazo sėdynės turi būti 900 mm
Bent vienas tualetas turi būti suprojektuotas kaip vienvietis, kad į jį galėtų patekti bet kurios lyties asmenys, prieinami tualetai ir sanitarinės patalpos turi būti aiškiai atpažįstami ir tinkamai paženklinti pripažintais tarptautiniais simboliais, ir tualeto patalpoje visada turi būti praustuvė.
Visuomeninės paskirties statinių (patalpų) kiekviename aukšte turi būti įrengtas Reglamente nurodytais atvejais ne mažiau kaip vienas bendras riboto judumo vyrams ir moterims tinkamas tualetas, į kurį įeinama tiesiai iš bendrojo naudojimo koridorių, holų, vestibiulių ir pan. (toliau – bendrojo naudojimo patalpos) arba atskiri vyrų ir moterų tualetai, tinkami ir riboto judumo asmenims. Riboto judumo asmenims įrengiami A, B, C tipų tualetai vadovaujantis ISO 21542:2011 26 skyriumi (STR 2.03.01:2019, 52 p., 53 p.). Tokie reikalavimai tualetui keliami dėl galimo pagalbos poreikio asmeniui su negalia. Iki 2020 m. galiojo reikalavimai, kad ŽN turi būti pritaikytas ir bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte. Kiekviename viešųjų pastatų aukšte ŽN turi būti pritaikytas bent vienas (atskirai vyrams ir moterims arba vienas – skirtas tiktai ŽN) sanitarinis mazgas (STR 2.03.01:2001, 59 p., 80 p.).
Priešais eskalatorių viršuje ir apačioje įrengtas taktilinis įspėjamasis paviršius.
Netoli eskalatoriaus (judančio tako) įrengtas prieinamas liftas, su atitinkamais vizualiniais ir taktiliniais ženklais, nurodančiais jo buvimo vietą.
Netoli eskalatoriaus (judančio tako) įrengtas prieinamas liftas, su atitinkamais vizualiniais ir taktiliniais ženklais, nurodančiais jo buvimo vietą. Priešais eskalatorių viršuje ir apačioje įrengtas taktilinis įspėjamasis paviršius.
Dėl svarbių saugos priežasčių nuolaidus judantys takai turi atitikti rampoms pastatuose taikomus reikalavimus. Kai kurie asmenys, ypač senyvo amžiaus, gali turėti daugiau nei vieną sutrikimą. Neįgaliųjų vežimėlyje sėdintys asmenys dažniausiai negali naudotis horizontaliaisiais perėjimo takais. Dėl iki šešių laipsnių statumo nuolydžio dauguma neįgaliųjų vežimėlių naudotojų negali savarankiškai naudotis horizontaliuoju perėjimo taku. Neregiams ir silpnaregiams padeda eskalatoriaus paviršius, regimai išsiskiriantis iš prieigos, ir garso signalų arba iš anksto įrašytų pranešimų naudojimas. Tokių signalų arba įrašų eskalatoriaus gamintojas paprastai nepateikia kaip standartinės įrangos. Šios problemos darniojo pasaulinio sprendimo nėra (ISO 21542:2011, 17).
Mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose, kur nepakanka vietos, laiptų platformos matmenys: 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm.
Išskirtiniais atvejais - mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose matmenys: 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm.
Ant liftų skydelių esantys ženklai turi būti iškili taktiliniai ir turėti užrašus Brailio raštu
Aukštų numeriai kiekviename lygmenyje yra matomi iš atviros lifto kabinos
Aukštų numeriai kiekviename aukšte turi būti užrašyti laiptų apačioje ir viršuje, ant turėklų, abipus kiekvienos lifto kabinos įėjimo išorinės staktos ir matomai įrengti kitur, kad būtų kiekviename lygmenyje matomi iš lifto kabinos. (ISO 21542:2011, 40.3.2 sk.)
Kabinos valdymo įtaisai turėtų būti įrengti 900-1 200 mm aukštyje virš grindų lygio.
Kabinos aikštelės valdymo įtaisai įrengti bent 400 mm atstumu nuo bet kurio gretimo kampo arba sienos.
Kabinoje 800-950 mm aukštyje nuo grindų įrengtas bent vienas turėklas, kuris horizontaliai pritvirtintas toje pačioje pusėje, kaip ir kabinos valdymo skydelis.
Kabinoje 800-950 mm aukštyje nuo grindų įrengtas bent vienas turėklas, kuris horizontaliai pritvirtintas toje pačioje pusėje, kaip ir kabinos valdymo skydelis. Ties kabinos valdymo skydeliu (-iais) paliktas turėklo tarpas, jeigu to reikia norint pasiekti lifto valdymo įtaisus.
Kabinoje turi būti įrengtas bent vienas turėklas, kuris turi būti horizontaliai pritvirtintas toje pačioje pusėje, kaip ir kabinos valdymo skydelis
Kabinos siaurojoje pusėje turi būti įrengtas bent 800 mm laisvojo pločio įėjimas.
Lifto kabinos mažiausieji vidiniai matmenys yra 1 100 mm x 1 400 mm
Neįgaliųjų vežimėlio naudotojui ir lydinčiajam asmeniui prieinamų kabinų mažiausieji vidiniai matmenys yra 1 100 mm x 1 400 mm. Kabinos siaurojoje pusėje turi būti įrengtas bent 800 mm laisvojo pločio įėjimas.
Neįgaliųjų vežimėlio naudotojui ir lydinčiajam asmeniui prieinamų kabinų mažiausieji vidiniai matmenys yra 1 100 mm x 1 400 mm. Kabinos siaurojoje pusėje turi būti įrengtas bent 800 mm laisvojo pločio įėjimas. Rekomenduojamas įėjimo laisvasis plotis yra 900 mm (ISO 21542:2011, 15.2). Kriterijaus aprašyme pateikiami neįgaliųjų vežimėlio naudotojui prieinamų kabinų mažiausieji vidiniai matmenys asmenims, nes yra įvairių liftų klasių dydžiai, pvz.: bendrosios paskirties liftai
Liftų valdymo įtaisai įrengti bent 500 mm atstumu nuo bet kurio gretimo kampo arba sienos.
Laiptų aikštelės valdymo įtaisai įrengti bent 500 mm atstumu nuo bet kurio gretimo kampo arba sienos. Kabinos aikštelės valdymo įtaisai įrengti bent 400 mm atstumu nuo bet kurio gretimo kampo arba sienos. Ir laiptų aikštelės, ir kabinos valdymo įtaisai turėtų būti įrengti 900-1 200 mm aukštyje virš grindų lygio.
Laiptų aikštelės valdymo įtaisai turi būti įrengti bent 500 mm atstumu nuo bet kurio gretimo kampo arba sienos (rekomenduojamas atstumas 600 mm). Kabinos aikštelės valdymo įtaisai turi būti įrengti bent 400 mm atstumu nuo bet kurio gretimo kampo arba sienos (rekomenduojamas atstumas 500 mm). Ir laiptų aikštelės, ir kabinos valdymo įtaisai turėtų būti įrengti 900-1 200 mm aukštyje virš grindų lygio, geriausia 1 100 mm aukštyje. Valdymo įtaisai šioje zonoje gali būti išdėstyti vertikaliai arba horizontaliai. Pastatuose su nedideliu aukštų skaičiumi rekomenduojama naudoti 25 mm x 25 mm kvadratinius arba 30 mm apvalius mygtukus su iškilais taktiliniais rašmenimis nepriklausomai nuo horizontaliojo arba vertikaliojo išdėstymo (ISO 21542:2021, 15.5).
Įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, nukreipiantys prie liftų ir jų iškvietimo mygtuko sudėtinguose pastatuose arba plačiose salėse
Įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, padedantys nustatyti lifto įėjimo vietą ir nukreipiantys prie iškvietimo mygtuko sudėtinguose pastatuose arba plačiose salėse.
Sudėtinguose pastatuose arba plačiose salėse turėtų būti įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti lifto įėjimo vietą ir rasti valdymo įtaisus (ISO 21542:2021, 8.4.2).
NEAKTUALU. Pastatas nėra sudėtingas ir lifto vieta aiški
Lifto durų spalva ir atspalvis išsiskiria nuo gretimų sienų dangos spalvos
Priešais liftą yra ne mažesnė kaip 1500 mm x 1500 mm laisva aikštelė. Kultūros paveldo objektuose ar esamuose statiniuose ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm.
Jeigu priešais įėjimą į liftą yra laiptai, minimalus atstumas nuo lifto durų iki laiptų 2 400 mm.
Priešais liftą ne mažesnė kaip 1500 mm x 1500 mm laisva aikštelė. Kultūros paveldo objektuose ar esamuose statiniuose ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm. Jeigu priešais įėjimą į liftą yra laiptai, minimalus atstumas nuo lifto durų iki laiptų 2 400 mm.
Priešais liftą turi būti palikta ne mažesnė kaip 1500 mm x 1500 mm laisva aikštelė. Kultūros paveldo objektuose ar esamuose statiniuose, kai dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių turinčių elementų (dalių) ar dėl esamo statinio konstrukcinių savybių neįmanoma įrengti nurodyto dydžio aikštelę priešais liftą, ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm. Kai priešais liftą įrengiamas takas, jo plotis negali būti įskaičiuojamas į priešais liftą esančios aikštelės plotį. Jeigu priešais įėjimą į liftą yra laiptai, minimalus atstumas nuo lifto durų iki laiptų 2 400 mm (STR 2.03.01:2019, 37 p., STR 2.03.01:2001, 126 p.).
NEAKTUALU. Liftų nėra
NĖRA TURĖKLŲ
Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: turėklai turi būti įrengiami bent vienoje laiptatakio pusėje
Turėklai įrengti abipus laiptatakio
Mažiausiasis plotis tarp turėklų turi būti bent 1 000 mm.
Mažiausiasis laiptatakio plotis turi būti 1 200 mm
Rekomenduojamas vaizdinis įspėjimas yra išilgai kiekvienos pakopos postūmio priekinės briaunos esanti viena 40-50 mm pločio ištisinė juosta, kurios mažiausias LRV skirtumas yra 60 balų ir kuri gali ne daugiau kaip 10 mm tęstis žemyn tarppakopiu.
Ant pirmosios ir paskutinės pakopos briaunos įrengta 50– 100 mm pločio su pakopų spalva sudaranti kontrastą įspėjamoji linija
Jei įmanoma, rampų patalpose reikėtų vengti
rampos nuolydis turi būti kuo mažesnis, kiek tai praktiškai įmanoma
Tarp turėklų mažiausias plotis 1000 mm, o išskirtinėmis aplinkybėmis, laisvasis rampos plotis bent 900 mm.
NEAKTUALU. Nuožulnos ilgis neviršija 800 mm
Nuožulnos serijos (juostos) plotis nemažiau kaip 1 200 mm,
Nuožulnos serijos (juostos) išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 proc., plotis nemažiau kaip 1 200 mm,
Nuožulnos serija (juosta) negali pakilti daugiau nei 2 000 mm
nuožulnos paviršiaus medžiagos standžios, lygaus paviršiaus, kuris turi būti neslidus tiek sausas, tiek šlapias.
Vienos ištisinės nuožulnos juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm.
Nuožulnos plotis nemažiau kaip 1 200 mm,
Nuožulnos išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 proc.
Nuožulnos skersinis nuolydis ne didesnis kaip 2 proc.
Privažiavimai prie nuožulnų (pandusų, rampų) abiejuose galuose, viršuje ir apačioje, paryškinti spalvotomis nuorodomis arba regimuoju kontrastu
Ištisiniame prieinamame judėjimo take, nuožulnos viršuje ir apačioje per visą plotį įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios 600-900 mm gylio struktūros, kurios baigiasi 300-500 mm iki grindų lygio pasikeitimo.
Privažiavimai prie nuožulnų (pandusų, rampų) abiejuose galuose, viršuje ir apačioje, paryškinti spalvotomis nuorodomis arba regimuoju kontrastu, kad būtų įspėjama apie privažiavimo buvimą, o kai jos įrengtos ištisiniame prieinamame judėjimo take, viršuje ir apačioje per visą plotį įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios 600-900 mm gylio struktūros, kurios baigiasi 300-500 mm iki grindų lygio pasikeitimo.
Kai ištisiniame prieinamame judėjimo take privaloma įrengti taktilinius įspėjamuosius indikatorius, jie turėtų būti išdėstyti ir rampos viršuje, ir apačioje. Tarp laiptatakio viršutinės bei apatinės pakopų turi būti regimasis kontrastas. Postūmio vaizdinis indikatorius gali būti ne daugiau kaip 15 mm atitrauktas nuo postūmio priekio (ISO 21542:2011, 8.1, 13.5).
Nuožulnos viršuje ir apačioje, taip pat pasikeitus judėjimo krypčiai įrengta bent 1 200 mm x 1 200 mm dydžio horizontali manevravimo erdvė
Įtaisai, valdymo įtaisai ir kt. įrengti tokiame aukštyje, kad juos būtų galima pasiekti ir valdyti, 500-1 300 mm nuo grindų lygio ir bent 300 mm atstumu nuo bet kurio vidinio kampo.
Kriterijaus reikalavimai formuluojami iki 2020 m. galiojusių normų pagrindu: Elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai, skirti naudotis ŽN, turi būti įrengti ne žemiau kaip 500 mm, ne aukščiau kaip 1 300 mm nuo grindų paviršiaus ir ne arčiau kaip 300 mm nuo artimiausio baldo ar vidinio sienos kampo. Vienoje vietoje galima sugrupuoti ne daugiau kaip po du jungiklius ar kištukinius lizdus (STR 2.03.01:2001, 139 p.).
NEAKTUALU. Įstiklintų plokštumų nėra
Rekomenduojama (100–300) mm aukštyje įrengti papildomą vaizdinį indikatorių
Siekiant atsižvelgti į apšvietimo sąlygas ir foną, rekomenduojama naudoti vaizdinius indikatorius, sudarytus iš dviejų skirtingų spalvų, kurių tarpusavio LRV skirtumas yra 60 balų. Reikėtų nenaudoti sidabruoto arba itin atspindinčio stiklo. Visos atskiros įstiklintų vitrinų briaunos turi turėti juostą, regimai išsiskiriančią iš fono, prieš kurį yra matomos.
NEAKTUALU. Įstiklintų durų nėra
Durų rankenos, traukikliai, užraktai, spynos ir valdymo įtaisai įrengti nuo 800 mm iki 1 000 mm (ar 1 200 mm) aukštyje nuo grindų paviršiaus ir vizualiai kontrastuoja su fonu, lengvai atpažįstami.
Durų užraktai, rankenos, skambučiai ir kiti įtaisai, sudarantys galimybę patekti į tam tikrą vietą, turi būti lengvai randami, identifikuojami, pasiekiami ir naudojami, juos turi būti galima valdyti viena ranka. Durų furnitūra turi būti išdėstyta 800-1 000 mm, pageidautina 900 mm aukštyje. Pageidautina rengti D formos sverto principu veikiančias durų rankenas (ISO 21542:2011, 18.1.12). Kaip alternatyva skliaustuose nurodytas kitas aukštis, nes galioję reikalavimai numatė, kad rankenas, užraktus, grandinėles ir pan. elementus būtina įtaisyti ne aukščiau kaip 1 200 mm nuo grindų paviršiaus (STR 2.03.01:2001, 137 p.).
Ištisinio prieinamo judėjimo take įrengto tarpdurio mažiausiasis laisvasis plotis turi būti 800 mm matuojant nuo durų paviršiaus.
Ištisinio prieinamo judėjimo take įrengto tarpdurio mažiausiasis laisvasis plotis turi būti 800 mm matuojant nuo durų paviršiaus; rekomenduojamas plotis 850 mm arba daugiau (STR 2.03.01:2019, 37 p., ISO 21542:2011, 18.1.2). Kriterijaus reikalavimuose nurodytas 800 mm tarpdurio laisvasis plotis numatytas standarte. Nors teisės aktai reikalauja 850 mm, esamuose (ypač senuose) pastatuose, prieinamumo minimalūs reikalavimai grindžiami standartu.
NEAKTUALU. Iškilo slenksčio nėra
Iškilas slenkstis, aukštesnis kaip 5 mm, regimai skiriasi nuo gretimų grindų
Iškilas slenkstis, aukštesnis kaip 5 mm, yra nuožulnus
Vidinės durys be slenksčių arba ne aukštesniu kaip 15 mm; jei aukštesnis kaip 5 mm, nuožulnus ir regimai skiriasi nuo gretimų grindų. Lygi manevravimo zona bet kurioje durų pusėje.
Vidinėms durims rekomenduojamas lygus slenkstis; kai įrengiamas iškilas slenkstis, jis turi būti ne aukštesnis kaip 15 mm, jeigu aukštesnis kaip 5 mm, turi būti nuožulnus ir regimai skirtis nuo gretimų grindų; lygi manevravimo zona bet kurioje durų pusėje (ISO 21542:2011, 18.1.2). Iki 2020 galiojo reikalavimas, kad durys pastato viduje turi būti be slenksčių (STR 2.03.01:2001, 136 p.). Kriterijaus reikalavimuose vidinėms durims nurodytas mažesnis slenksčių aukštis, nei įėjimo durims.
Koridorių pradžioje arba sankryžose pateikiama kelio informacija ir atitinkamai ženklinimas.
Kryptiniai ženklai turėtų aiškiai nukreipti asmenis link reikiamų patalpų. Jie turi būti išdėstyti vietose, kuriose priimami sprendimai dėl krypties, ir nuo pradžios vietos iki įvairių tikslo vietų sudaryti logišką orientavimosi seką. Jie turėtų būti kartojami ne pernelyg dažnai, tačiau kaskart esant eismo krypties pasikeitimo galimybei. Kelią į tualetus nurodantys kryptiniai ženklai turėtų būti įrengti visose pastato dalyse (ISO 21542:2011, 40.3.2).
Į koridorius nėra išsikišę objektai, tokie kaip gesinimo žarnos, gesintuvai ir pan., kurie kelia pavojų visiems naudotojams, ypač judėjimo ir (arba) regos negalią turintiems asmenims, asmenims su vežimėliais, taip pat naudotojams, kurių dėmesys gali būti sutrikęs. Mažiausiasis laisvasis plotis - 900 mm.
Ant sienų neturėtų būti kabinami objektai, kurie trukdo. Mažiausiasis laisvasis plotis turi likti 900 mm (ISO 21542:2011, 11.2). Mažesnio nei 1 000 mm aukščio objektai gali kelti pavojų neregiams ir silpnaregiams. Nuolatinė įranga, kurios neįmanoma perkelti už tako ribų, turi būti: a) sukonstruota taip, kad būtų lengvai matoma, LRV skirtumas su fonu turi būti bent 30; b) apsaugota nuo smūgių; c) su įrengta apie galimą pavojų įspėjančia priemone, kurią gali aptikti vaikščiojimo lazdelę arba lazdą naudojantis asmuo. Praeigos aukštis išilgai tako visur turi būti bent 2 100 mm nuo tako paviršiaus. Visi objektai, (300-2 100) mm aukštyje virš žemės lygio daugiau nei 100 mm išsikišantys į priėjimo kelią, turi būti aiškiai matomi ir aptinkami lazdele (ISO 21542:2011, 7.14).
Koridoriaus grindų paviršius lygus, su minimaliais iki 5 mm aukščio skirtumais.
Koridoriaus grindų paviršius lygus, su minimaliais iki 5 mm aukščio skirtumais (ISO 21542:2011, 6.6, 11.1). Reikėtų vengti storų kiliminių dangų, nes jos gali būti kliūtis arba sukelti nepatogumų judėjimo negalią turintiems asmenims arba žmonėms, kurie juda vežimėliais (LST EN 17210:2021, 9.2.12).
NEAKTUALU. Posūkių nėra
Koridorių laisvasis plotis tarp turėklų ar kitų išsikišimų ne mažesnis kaip 1 200 mm, kuris neilguose praėjimuose gali būt ne mažiau kaip 900 mm.
Mažiausiasis laisvasis koridorių plotis turi būti 1 200 mm, rekomenduojamas plotis 1 800 mm. Kai koridorius siauresnis nei 1 800 mm, pagrįsto ilgio intervalais turi būti įrengtos 1 800 mm pločio ir bent 1 800 mm ilgio vietos prasilenkti. Į šiuos matmenis turi būti neįtraukiami turėklai ir bet kokios kitos iškyšos, pavyzdžiui, nešiojamieji gesintuvai, pranešimų lentos, drabužių kabyklos ir kt. Esamų pastatų trumpų ir tiesių, ne didesnio kaip 2 000 mm ilgio, vidinių praėjimų plotis gali būti sumažintas iki 900 mm. (ISO 21542:2011, 11.2). Kriterijaus reikalavimuose nurodytas mažiausias funkciškai prieinamas koridoriaus plotis.
NEAKTUALU. Tokių praėjimų nėra
Lygių skirtumai ar nelygumai yra aukštesni nei 20 mm, bet įrengti liftai
Lygių skirtumai ar nelygumai yra aukštesni nei 20 mm, bet įrengtos nuožulnos, rampos
Ant liftų skydelių esantys ženklai, kambarių (kabinetų) numeriai, ženklai ant viešųjų tualetų durų ir kt. iškili taktiliniai ir turi užrašus Brailio raštu. Iškilos taktilinės informacijos aukštis yra 1 200-1 600 mm, Raidžių, skaitmenų, ženklų ir grafinių simbolių aukštis 15-55 mm, o mažiausiasis iškilaus reljefo aukštis 0,8 mm.
Kryptiniai ir funkciniai ženklai įrengti žemiau nei 1 600 mm, prie jų lengva prisiartinti, paliesti ir vedžiojant pirštais perskaityti iškilus ženklus. Ant liftų skydelių esantys ženklai, viešbučio kambarių numeriai, ženklai ant viešųjų tualetų durų ir kt. turi būti iškili taktiliniai ir turėti užrašus Brailio raštu. Pageidautinas iškilos taktilinės informacijos aukštis yra 1 200-1 600 mm. Mažesniame aukštyje įrengiami ženklai su taktiline informacija turėtų būti pritvirtinti įžambiai (ISO 21542:2011, 40.4, 40.10-40-12).
Prie įėjimo į pastatą ir pastate esančiuose sprendimų taškuose turi būti tinkamomis priemonėmis apibūdinta pastato (patalpų) vieta ir tipas: informaciniais ženklais, funkciniais ženklais, avarinių išėjimų ženklai, kurie padeda orientuotis. Raidžių aukštis leidžia perskaityti iš tikėtino matymo atstumo, ženklo tekstas, piktogramos ir simboliai vizualiai kontrastingi su iškaba.
Orientaciniai ženklai turėtų būti išdėstyti prieinamose vietose, šalia pagrindinių priėjimo kelių, bet ne tiesiai ant jų, kad būtų galima nekliudomai perskaityti. Kryptiniai ženklai turėtų aiškiai nukreipti asmenis link reikiamų patalpų. Jie turi būti išdėstyti vietose, kuriose priimami sprendimai dėl krypties, ir nuo pradžios vietos iki įvairių tikslo vietų sudaryti logišką orientavimosi seką. Jie turėtų būti kartojami ne pernelyg dažnai, tačiau kaskart esant eismo krypties pasikeitimo galimybei. Kelią į tualetus nurodantys kryptiniai ženklai turėtų būti įrengti visose pastato dalyse (ISO 21542:2011, 40.3.2).
Jeigu naudojami vaizdo ir medijos informacijos ekranai, jie įrengti žemiau nei 1 600 mm, kad prie jų būtų lengva prisiartinti, jie įrengti ne tiesioginės šviesos zonoje.
Jeigu naudojami vaizdo ir medijos informacijos ekranai, jie turi būti įrengti žemiau nei 1 600 mm, kad prie jų būtų lengva prisiartinti. Siekiant išvengti ekrano atsispindimos dirbtinės ir natūralios šviesos akinimo, reikėtų imtis šių priemonių: ekraną įrengti ne tiesioginės šviesos zonoje arba ekraną pridengti. Turėtų būti įrengta papildoma garso informacijos sistema (ISO 21542:2011, 40.4, 40.15).
NEAKTUALU. vaizdo ir medijos informacinių ekranų
Mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose, kur nepakanka vietos: 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm.
Naudojamų laiptų platformų mažiausieji matmenys 1 100 mm x 1 400 mm.
Naudojamų laiptų platformų mažiausieji matmenys 1 100 mm x 1 400 mm. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose, kur nepakanka vietos: 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm.
Kultūros paveldo objektuose ar esamuose statiniuose, kai dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių turinčių elementų (dalių) ar dėl esamo statinio konstrukcinių savybių lifto ar vertikalaus keltuvo įrengti neįmanoma, statinio projekte pagrindus, gali būti įrengiami laiptų keltuvai (platformos) pagal standartą LST EN 81-41:2010. Rankiniuose ir motorizuotuose neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių asmenų su pagalba naudojamų platformų mažiausieji matmenys turi būti 1 100 mm x 1 400 mm. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose, kur nepakanka vietos, galima apsvarstyti kitus matmenis, pavyzdžiui, 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm (STR 2.03.01:2019, 36 p., ISO 21542:2011, 16.2).
Visi valdymo įtaisai prieinami ir galimi naudoti neįgaliųjų vežimėlių ir pagalbinių vaikščiojimo priemonių naudotojams.
Yra mažiausiai 1 500 mm skersmens manevravimo erdvė įlipimui ir išlipimui
Mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose matmenys: 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm.
Mažiausieji matmenys 1 100 x 1 400 mm, durų minimalus plotis 800 mm.
Vertikalias keliamąsias platformas galima naudoti saugiai ir savarankiškai, taip pat - kartu su lydinčiuoju asmeniu, mažiausia 1 500 mm skersmens manevravimo erdvė įlipimui, mažiausieji matmenys 1 100 x 1 400 mm, išskirtiniais atvejais - mažos visuomeninės svarbos ir mažai lankytojų turinčiuose esamuose pastatuose: 900 mm x 1 400 mm arba 800 mm x 1 250 mm. Visi valdymo įtaisai taip pat prieinami ir galimi naudoti neįgaliųjų vežimėlių ir pagalbinių vaikščiojimo priemonių naudotojams (ISO 21542:2021, 16).
Jeigu įrengti sukamieji varteliai, įrengtas ir aiškiai pažymėtas alternatyvus prieinamas įėjimas ir (arba) vartai, kuriais gali naudotis visi naudotojai.
Prie pat sukamųjų vartelių (turniketo) arba kiekvienos turniketų eilės turi būti įrengtas ir aiškiai pažymėtas alternatyvus prieinamas įėjimas ir (arba) vartai, kuriais galima naudotis (LST EN 17210:2021, 9.1.13).
Šalia sukamųjų vartų arba vartelių yra įrengtas ir aiškiai pažymėtas alternatyvus prieinamas įėjimas ir (arba) vartai, kuriais gali naudotis visi naudotojai.
Prie turėklo nekliudančiu būdu nuolatinai užrašytas arba pritvirtintas iškilas tekstas arba taktiliniai simboliai, pavyzdžiui, aukšto numeris, evakuacijos kilus gaisrui kryptis, galutinių priešgaisrinių išėjimų vietos ir kt.
Turėklo mažiausias LRV skirtumas 30 balų
Turėklai vizualiai kontrastuoja su greta esančiu fonu, juos lengva pastebėti ir atpažinti.
Turėklo mažiausiasis regimasis kontrastas gretimo fono, pavyzdžiui, sienos, atžvilgiu, turi atitikti 35 skyriuje apibendrintus reikalavimus (mažiausiasis LRV skirtumas turėtų būti 30 balų). Prie turėklo turi būti nekliudančiu būdu nuolatinai užrašytas arba pritvirtintas iškilas tekstas arba taktiliniai simboliai, silpnaregių asmenų naudojami kaip svarbus informacijos šaltinis, pavyzdžiui, aukšto numeris, evakuacijos kilus gaisrui kryptis, galutinių priešgaisrinių išėjimų vietos ir kt. (ISO 21542:2011, 14.7).
Turėklų paviršius lygus, be aštrių briaunų, kad būtų lengviau suimti ir slysti ranka, ne mažesniame kaip 40 mm laisvame tarpe nuo gretimos sienos ar kitos kliūties.
Turėklų paviršius lygus, be aštrių briaunų, kad būtų lengviau suimti ir slysti ranka, ne mažesniame kaip 40 mm laisvame tarpe nuo gretimos sienos ar kitos kliūties.
Turėklas turi turėti apvalų profilį, kurį galima apibrėžti 45 mm apskritimu ir į kurį galima įbrėžti 35 mm apskritimą. Suapvalintų briaunų spindulys turi būti bent 15 mm; būti išdėstytas taip, kad tarp gretimos sienos arba kitos kliūties būtų bent 40 mm laisvas tarpas (ISO 21542:2011, 14.3).
Aukštis iki turėklo viršaus nuo 850 mm iki 1 000 mm virš laiptų nuolydžio linijos ir laiptų aikštelės paviršiaus
Laiptų laisvajam pločiui viršijus 2 700 mm, įrengtas centrinis turėklas su sąlyga, kad vienos pusės laisvasis plotas būtų bent 1 500 mm.
NEAKTUALU. Laiptų laisvajam pločiui viršijus 2 700 mm nėra
Turėklai įrengti abipus laiptatakio.Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: turėklai turi būti įrengiami bent vienoje laiptatakio pusėje
Turėklai įrengti abipus laiptatakio, o laiptų laisvajam pločiui viršijus 2 700 mm, įrengtas centrinis turėklas su sąlyga, kad vienos pusės laisvasis plotas būtų bent 1 500 mm.
Turėklai turi būti įrengiami abipus laiptatakio, o laiptų laisvajam pločiui viršijus 2 700 mm, turi būti įrengtas centrinis turėklas su sąlyga, kad vienos pusės laisvasis plotas būtų bent 1 500 mm. Aukštis iki turėklo viršaus nuo 850 mm iki 1 000 mm virš laiptų nuolydžio linijos ir laiptų aikštelės paviršiaus. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: turėklai turi būti įrengiami bent vienoje laiptatakio pusėje (pagrindiniai sunkumai kyla kultūriniam paveldui priskirtuose pastatuose) (ISO 21542:2011, 14.2, 14.5).
Mažiausiasis laiptatakio plotis turi būti 1 200 mm, o mažiausiasis plotis tarp turėklų turi būti bent 1 000 mm.
Mažiausiasis laiptatakio plotis turi būti 1 200 mm, o mažiausiasis plotis tarp turėklų turi būti bent 1 000 mm.
Mažiausiasis laiptatakio plotis turi būti 1 200 mm. Mažiausiasis plotis tarp turėklų turi būti bent 1 000 mm. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės besivystančiose šalyse: kai kuriose šalyse narėse mažiausiasis laiptatakio plotis gali būti sumažintas iki 900 mm, o mažiausiasis plotis tarp turėklų - iki 800 mm (ISO 21542:2011, 13.2).
Laiptų spalva kontrastuoja su sienų (aplinkos) spalva.
Įspėjamosios linijos ant laiptų pakopų mažiausias LRV skirtumas yra 60 balų.
Ant pirmosios ir paskutinės pakopos briaunos įrengta 50– 100 mm pločio su pakopų spalva sudaranti kontrastą įspėjamoji linija arba vaizdinis įspėjimas yra išilgai kiekvienos pakopos postūmio priekinės briaunos esanti viena 40-50 mm pločio ištisinė juosta.
Prie pagrindinio įėjimo į pastatą esančių laiptų viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visų laiptų pločiu, įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros
Tarp laiptų aikštelių ir laiptatakio viršutinės bei apatinės pakopų regimasis kontrastas. Vaizdinis įspėjimas yra išilgai pakopos postūmio priekinės briaunos esanti viena 40-50 mm pločio ištisinė juosta, kuri gali ne daugiau kaip 10 mm tęstis žemyn tarppakopiu arba ant pirmosios ir paskutinės laiptatakio pakopos postūmio įrengta 50-100 mm pločio įspėjamoji linija. Kai laiptai yra atviroje vietoje, taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros kiekvieno laiptatakio viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visu laiptų pločiu. Taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra yra 600-900 mm gylio ir baigtis 300-500 mm iki pirmosios žemyn vedančių laiptų pakopos priekinės briaunos.
Tarp laiptų aikštelių ir laiptatakio viršutinės bei apatinės pakopų turi būti regimasis kontrastas. Rekomenduojamas vaizdinis įspėjimas yra išilgai kiekvienos pakopos postūmio priekinės briaunos esanti viena 40-50 mm pločio ištisinė juosta, kurios mažiausias LRV skirtumas yra 60 balų ir kuri gali ne daugiau kaip 10 mm tęstis žemyn tarppakopiu. Postūmio vaizdinis indikatorius gali būti ne daugiau kaip 15 mm atitrauktas nuo postūmio priekio. Kaip alternatyvus sprendimas, ant pirmosios ir paskutinės laiptatakio pakopos postūmio gali būti įrengta 50-100 mm pločio įspėjamoji linija. Kai laiptai yra atvirtoje vietoje, gali būti pravartu įrengti taktilinę dėmesį atkreipiančią struktūrą. Pagal nacionalinius teisės aktus gali būti reikalaujama sistemingai naudoti taktilinio įspėjimo priemones ant bet kurių laiptų. Vis dėlto, kai laiptatakiams ir laiptų aikštelėms naudojamos skirtingos medžiagos, privalu pasirūpinti, kad jų frikcinės charakteristikos būtų panašios, siekiant kiek galima sumažinti pavojų suklupti. Kai naudojamos taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, jos turi būti įrengiamos kiekvieno laiptatakio viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visu laiptų pločiu. Taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra turėtų būti 600-900 mm gylio ir baigtis 300-500 mm iki pirmosios žemyn vedančių laiptų pakopos priekinės briaunos (ISO 21542:2011, 13.5).
Dingus maitinimo įtampai durys gali būti naudojamos rankiniu būdu
Durys turi tinkamą aptikimo įtaisą, nustatytą taip, kad prie durų artėjantis arba nuo jų tolstantis asmuo nepaliestų durų šioms atsidarant ir užsidarant
Vaizdinių indikatorių, šviesos atspindžio koeficientas nuo fono skiriasi bent 30 balų
(900–1 000) mm ir (1 300–1 400) mm aukštyje virš grindų lygio įrengti 75 mm aukščio ištisiniai vaizdiniai indikatoriai arba viena juosta 1 200–1 600 mm aukštyje virš grindų lygio.
Kai naudojamos sukamosios durys, šalia jų turi būti įrengtos papildomos prieinamos durys, kurias būtų galima bet kada naudoti. Sukamosios durys turi būti pakankamai didelės, kad per jas galėtų saugiai pereiti ir jomis naudotis neįgaliųjų vežimėlio naudotojas ir jį lydintis asmuo (ISO 21542:2011, 18.1.10).
Sukamosios durys, jeigu jos nėra reikšmingo dydžio ir mechanizuotai valdomos, yra netinkamos ir kelia ypatingų sunkumų patiems vaikščiojantiems neįgaliesiems, neregiams ir silpnaregiams, šunis vedlius turintiems asmenims, neįgaliųjų vežimėlių naudotojams ir asmenims su mažais vaikais.
NEAKTUALU. Tokių durų nėra
Durų, jas atidarius, angos bekliūtis plotis bent 800 mm. Norminiuose dokumentuose ne mažesnis kaip 850 mm.
Kadangi esamuose statiniuose durys gali būti siauresnės, nurodytas minimalus 800 mm plotis, o norminuose dokumentuse numatyta, kad pagrindinio įėjimo ir įėjimų, jei yra daugiau nei vienas vienodo statuso įėjimų, tarpdurio minimalus laisvasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 850 mm. Įėjimo tarpdurio mažiausiasis laisvasis plotis turi būti bent 800 mm
Lygaus paviršiaus, ištisiniai turėklai įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse, tarp turėklo ir sienos paviršiaus paliktas ne siauresnis kaip 40–50 mm tarpas. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: turėklai įrengti bent vienoje pusėje.
Nustatant turėklams taikomus bendruosius reikalavimus, reikėtų atsižvelgti į 14 skyrių ir šias nuostatas: kai rampos ilgis 800 mm arba mažesnis ir yra pakaitinė pakopas turinti prieigos priemonė, abipus rampos turėtų būti įrengti turėklai; abipus rampos, kurios ilgis viršija 800 mm, turi būti įrengti turėklai. Tarp turėklų turi būti bent 1 000 mm mažiausiasis atstumas. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: turėklai turi būti įrengiami bent vienoje laiptatakio pusėje (pagrindiniai sunkumai kyla kultūriniam paveldui priskirtuose pastatuose) (ISO 21542:2011, 8.5, 14.2, ).
NEAKTUALU. Nuožulna trumpesnė nei 800 mm
Tarp turėklų mažiausias plotis 1000 mm, o išskirtinėmis aplinkybėmis, laisvasis plotis bent 900 mm.
Tarp turėklo ir sienos paviršiaus paliktas ne siauresnis kaip 40–50 mm tarpas.
Lygaus paviršiaus, ištisiniai turėklai įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: turėklai įrengti bent vienoje pusėje.
NEAKTUALU. Bet koks iškilas slenkstis žemesnis nei 20 mm
kartu su nuožulna (pandusas arba rampa) įrengtas laiptatakis
Įrengtos nuožulnos (panduso, rampos). paviršiaus medžiagos standžios, lygaus paviršiaus, kuris yra neslidus tiek sausas, tiek šlapias.
Privažiavimų prie įrengtų nuožulnų (pandusų, rampų) pradžia ir pabaiga paryškinti spalvotomis nuorodomis arba regimuoju kontrastu
Vienos ištisinės nuožulnos (panduso, rampos) juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm.
Įrengtos nuožulnos (panduso, rampos) skersinis nuolydis ne didesnis kaip 2 proc., išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 proc., plotis nemažiau kaip 1 200 mm,
Nuožulnos (panduso, rampos) išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 proc., plotis nemažiau kaip 1 200 mm, abipus nuožulnos įrengti turėklai, tarp kurių mažiausias plotis 1000 mm, o išskirtinėmis aplinkybėmis, laisvasis rampos plotis bent 900 mm. Vienos ištisinės juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm.
Nuožulnos (rampos, pandusai) gali būti vienintelis praktiškas sprendimas laiptais arba pakopomis negalintiems lipti asmenims. Rampos turi būti tinkamo nuolydžio ir ilgio, kai tai būtina, kad jomis būtų galima patogiai, saugiai ir savarankiškai naudotis įvairiausiems naudotojams. Kadangi esamuose statiniuose nuožulnos įrengtos skirtingais laikotarpiais, kriterijaus reikalavimai parinkti, kad užtikrintų minimalų funkcinį prieinamumą. Didesnio nei 1:12 (8,3 proc.) nuolydžio rampą sunku naudoti ir gali kilti nelaimingo įvykio pavojus
Įrengtos nuožulnos (panduso, rampos) viršuje ir apačioje, taip pat pasikeitus judėjimo krypčiai įrengta bent 1 200 mm x 1 200 mm dydžio horizontali manevravimo erdvė.
Nuožulnos (panduso, rampos) viršuje ir apačioje, taip pat pasikeitus judėjimo krypčiai bent 1 200 mm x 1 200 mm dydžio horizontalios manevravimo erdvės.
Nuolaidaus tako, tako su pakopomis arba rampos apačioje ir viršuje turi būti įrengiamos galinės aikštelės. Galinės laiptų aikštelės plotas gali būti tęstinio tako dalis. Galinės laiptų aikštelės ir tarpinių laiptų aikštelių ilgis turi būti bent 1 500 mm. Tarpinės laiptų aikštelės, kurioje kryptis pasikeičia daugiau nei 10°, ilgis turi būti bent 1 500 mm, matuojant vidurio liniją. Esamų pastatų išskirtinės aplinkybės: rampos pradžioje ir pabaigoje turi būti bent 1 200 mm laisva erdvė paviršiaus lygyje. Tarpinės laiptų aikštelės taip pat turi būti bent 1 200 mm (ISO 21542:2011, 8.4).
Mažiausioji laisvoji manevravimo erdvė tarp durų įėjimo vestibiulyje bent 1 400 mm atstumu nuo durų varstymo zonos.
Vestibiuliai turi suteikti galimybę asmenims įeiti į patalpas be kliūčių ir užtvarų. Mažiausioji laisvoji manevravimo erdvė tarp durų įėjimo vestibiulyje turi būti bent 1 500 mm atstumu nuo durų varstymo zonos. Į vieną pusę varstomos durys vestibiulyje turėtų atsidaryti į išorę (ISO 21542:2011, 10.8). Kriterijus aprašytas su mažesne manevravimo erdve, nes iki 2020 m. buvo reikalavimas, kad pastato prieangis (tambūras) turi būti tokio dydžio, kad, varstant duris, laisvas liktų ne mažesnis kaip 1 400 mm x 1 400 mm durų varčių nekliudomas plotas (STR 2.03.01:2001, 68 p.)
Horizontali be nuolydžio manevravimo erdvė 1 500 × 1 500 mm priešais duris, pro kurias patenkama į pastatą. Dėl nepakankamos erdvės ji galėjo būti sumažinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm x 1 200 mm dydžio.
Įėjimai į pastatą įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 10 skyriaus reikalavimais. Kai į esamą statinį dėl nepakankamos erdvės prie įėjimo neįmanoma įrengti 1 500 mm x 1 500 mm dydžio manevravimo erdvės, statinio projekte pagrindus, ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm dydžio. Prieš į pastatą atsidarančias duris turėtų būti bent 1 500 mm x 1 500 mm dydžio manevravimo erdvė (STR 2.03.01:2019, 25 p., ISO 21542:2011, 10.3).
Dėl nepakankamos erdvės manevravimo erdvė gali būti sumažinta, bet ne daugiau kaip iki 1 200 mm x 1 200 mm dydžio
Manevravimo erdvė priešais duris, pro kurias patenkama į pastatą yra be nuolydžio ir 1 500 × 1 500 mm dydžio
Ženklai turėtų būti gerai apšviesti, tačiau neakinti. Ženklai gali patys šviesti arba būti apšviesti dirbtiniu būdu. (ISO 21542:2011, 40.8 sk.)
Pritvirtinti ženklai turėtų neakinti. Tai priklauso nuo ženklo išsidėstymo, medžiagos ir apšvietimo. Fonas, grafiniai simboliai, logotipai ir kitos ypatybės turi būti matinės arba mažai blizgios medžiagos. (ISO 21542:2011, 40.7 sk.)
Pagalbinės informavimo ir kelio radimo priemonės turėtų būti pateikiamos sutrikusių pojūčių asmenims tinkamu formatu: silpnaregiams – garsine ir (arba) taktiline informacija, neprigirdintiems – vaizdine informacija. (ISO 21542:2011, 39.2 sk.)
Pirmenybė saugos informacijai, po to bendrajai (keliui surasti). Ji išsiskiria iš reklaminės informacijos. Informacija išsami, glausta, tiksli ir nuosekli. Pirmenybė naudojamiems atpažįstamiems simboliams ir piktogramoms.
Informacija turi būti aiški, glausta, tiksli ir teikiama laiku. Aiškią informaciją galima apibrėžti kaip informaciją, kuri yra perskaitoma ir lengvai suprantama. Informaciją galima suskirstyti į tris lygius: 1 lygis - saugos informacija; 2 lygis - bendroji informacija; 3 lygis - reklaminė informacija. Svarbu aiškiai atskirti šiuos tris informacijos lygius. Informacija turi būti išsami, tačiau glausta. Visa teikiama informacija turi būti tiksli ir nuosekli. PASTABA Vietoje teksto pirmenybė turėtų būti teikiama visuotinai pripažintoms ir naudojamoms piktogramos (ISO 21542:2011, 39.4)
Numatytos pagrindinio įėjimo į pastatą vizualinio atpažinimo priemonės, gerinančios suvokimą: regimasis durų kontrastas ir sustiprintas apšvietimas, lengvai randamas su ženklinimo ir taktilinėmis nuorodomis.
Pagrindinį įėjimą į pastatą turi būti galima identifikuoti nuo objekto ribos ir iš visų objekte esančių skirtųjų prieinamų stovėjimo vietų. Jeigu negalima lengvai identifikuoti įėjimo, turi būti pateikiamos tinkamos vaizdinės ir taktilinės kelio radimo priemonės (ISO 21542:2011, 10.2). Pagrindinis (-iai) įėjimas (-ai) į pastatą turi būti atpažįstamas (-i) arba pažymėtas (-i) ženklais nuo sklypo ribos ir automobilių stovėjimo aikštelės. Prireikus, identifikavimui galima naudoti architektūrinius elementus, pavyzdžiui, stogelį. Turi būti numatytos vizualinio atpažinimo priemonės, gerinančios suvokimą, pavyzdžiui, vizualinis kontrastas ir sustiprintas apšvietimas. Turėtų būti įrengtos tinkamos taktilinės nuorodos, pavyzdžiui, pasikeitusi pėsčiųjų tako ar kiemo aikštelės paviršiaus tekstūra arba taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, kurios nukreiptų naudotojus prie įėjimo (LST EN 17210:2021, 9.1.3).
NEAKTUALU.
Jeigu negalima lengvai identifikuoti įėjimo, pateikiamos tinkamos vaizdinės ir taktilinės kelio radimo priemonės.
Pagrindinį įėjimą lengva identifikuoti nuo objekto ribos ir iš visų objekte esančių skirtųjų prieinamų stovėjimo vietų.
NEAKTUALU. Vertinamas pastatas nėra gydymo įstaiga
NEAKTUALU. Nėra A tipo neįgaliųjų stovėjimo vietų
Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos su ne mažiau kaip 1 500 mm pločio aikštelėmis išlipimui, kurių išilginis arba skersinis dangos nuolydis negali būti didesnis kaip 1:40 (2,5 proc.), o po 2020 m. įrengtų vietų dalis yra ne siauresnės kaip 4 900 mm, ir ne trumpesnės kaip 8 200 mm vietos mikroautobusams.
Reikalavimų santraukoje nurodyta, kad išilginis arba skersinis dangos nuolydis negali būti didesnis kaip 1:40 (2,5 proc.), nes vertinami esami statiniai, o švelnesni reikalavimai galiojo iki 2020 m. Norminiuose dokumentuose numatyta, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietose išilginis arba skersinis dangos nuolydis negali būti didesnis kaip 1:50 (2 proc.). Vietos skirstomos į du tipus: A tipo neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta tinkama mikroautobusams turi būti ne siauresnė kaip 4 900 mm ir ne trumpesnė kaip 8 200 mm, B tipo neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta turi būti ne siauresnė kaip 3 900 mm ir ne trumpesnė kaip 5 200 mm. Jeigu šone automobilių statymo vietos įrengta pėsčiųjų judėjimo trasa, atitinkanti išlipimo aikštelei keliamus reikalavimus, atskira išlipimo aikštelė gali būti neįrengiama (STR 2.03.01:2019, 9 p., 14 p.).
NEAKTUALU. Nėra atskiros išlipinimo aikštelės, nes šone automobilių statymo vietos įrengta pėsčiųjų judėjimo trasa, atitinkanti išlipimo aikštelei keliamus reikalavimus.
Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos, kurių skaičius atitinka įrengimo metu numatytus reikalavimus, jungiasi su prieinama judėjimo trasa.
Norminiuose dokumentuose numatyta, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos turi jungtis su prieinama judėjimo trasa, įrengta pagal ISO 21542:2011 7 skyriaus reikalavimus (STR 2.03.01:2019, 7 p., 8 p.). Iki 2020 m. buvo nustatyta, kad turi būti įrengta tiek neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietų: 1 vieta, kai aikštelėje yra iki 15 vietų; 2 vietos, kai aikštelėje yra 16–50 vietų; 4 proc. vietų, kai aikštelėje yra daugiau kaip 50 vietų. Prie gydymo paskirties pastatų, turi būti pritaikyta 10 proc. vietų. Nuo 2020 m. neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos skirstomos į du tipus A ir B, o jų įrengimo matmenys ir privalomas skaičius nustatytas STR 2.03.01:2019 IV skyriuje.
Įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, kurie regos negalią turinčius asmenis nuvestų prie pagrindinio įėjimo į pastatą, jei nėra kitų nuorodų, rodančių kelią į pastatą.
Norminiuose dokumentuose numatyta, kad prie įėjimo j objektą ir iš bet kurios jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės bei objekte esančiuose sprendimų taškuose turi būti tinkamomis priemonėmis nurodyta tako j pastatą vieta ir pobūdis. Orientuotis gali padėti akustikos, paviršiaus medžiagų, šviesų ir spalvų skirtumai. Turi būti naudojami taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, rodantys kryptį, ypač nesant kitų kelio į pastatą nuorodų. Dideles arba atviras vietas kertantiems neregiams reikia taktilinio maršruto arba nukreipiančiosios linijos (ISO 21542:2011, 7.2).
Įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus veda prie pagrindinio įėjimo į pastatą.
Orientuotis padėda akustikos, paviršiaus medžiagų, šviesų ir spalvų skirtumai.
NEAKTUALU Neįgaliųjų stovėjimo vietos arčiau nei 60 m nuo įėjimo į pastatą
Kai neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos toliau kaip 60 m nuo įėjimų į pastatą, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo įėjimų į objektą turi būti įrengtos išlaipinimo aikštelės šalia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies su bortelio rampa.
Norminiuose dokumentuose buvo numatyta, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos arčiausiai įėjimų į pastatą ne didesniu kaip 60 m atstumu. Kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo įėjimų į objektą turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 3 600 mm ir ne trumpesnės kaip 9 000 mm išlaipinimo aikštelės šalia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies su bortelio rampa (STR 2.03.01:2019, 7 p.). Reikalavimų santraukoje nėra nurodyti išlaipinimo aikštelės matmenys, nes iki 2020 m. galiojo reikalavimai, kad išlaipinimo aikštelė turi būti ne siauresnė kaip 2 400 mm (STR 2.03.01:2001, 50 p.).
Mažiausias pėsčiųjų perėjos ir šviesoforais reguliuojamos perėjos plotis 2 500 mm. Nežymėtos perėjos nužeminto kelio borto ilgis ne mažesnis kaip 1 200 mm, užtikrinant asmenų su negalia judėjimo galimybes.
Mažiausias pėsčiųjų perėjos ir šviesoforais reguliuojamos perėjos plotis 2 500 mm. Nežymėtos perėjos nužeminto kelio borto ilgis ne mažesnis kaip 1 200 mm, užtikrinant asmenų su negalia judėjimo galimybes. Komentaras: Minimalūs pėsčiųjų perėjos ir bortelio nuožulnos pločiai nustatyti Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių 28 ir 30 punktuose, tačiau po 2020 m. projektuojamų pėsčiųjų perėjų bortelio nuožulnos plotis be nusklembtų kraštų turi būti ne mažesnis kaip 1 500 mm. Prieš bortelio nuožulną, iš šaligatvio pusės, turi būti lygi aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm (STR 2.03.01:2019, 71 p.).
Pėsčiųjų perėjos šaligatvio bortelių rampų nuolydis ne didesnis kaip 1:8 (12,5 proc.), o skirtumas tarp paviršių ne didesnis kaip 20 mm.
Iki 2020 m. galiojo reikalavimas, kad judėjimo trasoje, lygių skirtumai ir nelygumai neturi būti didesni kaip 20 mm. Naujasis reguliavimas nustato, kad ties perėja saugos salelės bortelius privaloma nužeminti iki dangos lygio arba įrengti bortelio nuožulną. Šiuo atveju skirtumas tarp paviršių neturi viršyti 5 mm, o taip pat nustatyta, kad bet kokie nelygumai, iškilumai ar įdubos tako paviršiuje neturi viršyti 5 mm (STR 2.03.01:2001, 34 p., STR 2.03.01:2019, 70 p., 72 p., 77 p.).
Pėsčiųjų perėja turi artėjimo prie perėjos taktilinius vedimo indikatorius, kuriais pėstieji nukreipiami į perėją, ir nuo važiuojamosios dalies krašto apie 300 - 500 mm atitrauktą taktilinį įspėjamąjį (dėmesį atkreipiantį) paviršių.
Pėsčiųjų perėjos turi turėti artėjimo prie perėjos paviršių su atitinkamais taktiliniais vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriais arba kitomis priemonėmis, kuriomis pėstieji būtų nukreipiami ir informuojami apie perėją, užtikrinant visų, ypač regos sutrikimų turinčių asmenų, saugumą. Kai dėmesį atkreipianti struktūra naudojama pavojui nustatyti, ji turėtų tęstis visu pavojaus zonos pločiu iš kiekvienos krypties, kuria galima priartėti prie pavojaus vietos, ir būti atitraukta atgal bent 300 mm mažiausiuoju atstumu nuo pavojaus vietos (LST EN 17210:2021, 7.3.9 c, ISO 23599:2019 „Pagalbinės priemonės neregiams ir silpnaregiams. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai.“ B.2., ISO 21542:2011, A.7.3).
NEAKTUALU. Netoliese nėra pėsčiųjų perėjos
AKTUALU %
Įrengti artėjimo prie perėjos taktiliniai vedimo indikatoriai, bei taktilinis įspėjamasis paviršius, atitrauktas nuo važiuojamosios dalies krašto apie 300 - 500 mm
Bet kokie nelygumai, iškilumai ar įdubos tako paviršiuje neviršyja 5 mm
Ties perėją, saugos salelės borteliai nužeminti iki dangos lygio arba įrengta bortelio nuožulną
Pėsčiųjų perėjos šaligatvio bortelių rampų nuolydis ne didesnis kaip 1:8 (12,5 proc.)
Prieš bortelio nuožulną, iš šaligatvio pusės, yra ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm lygi aikštelė
Mažiausias pėsčiųjų perėjos ir šviesoforais reguliuojamos perėjos plotis 2 500 mm. Nežymėtos perėjos nužeminto kelio borto ilgis ne mažesnis kaip 1 200 mm
NEAKTUALU. Bortelio rampa nereikalinga, nes važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako aukštis nesiskiria
AKTUALU %
Bortelio rampos plotis ne mažiau kaip 1 000 mm
Bortelio rampų nuolydis ne didesnis kaip 1:11 (9,1 proc.)
Bortelio rampos pradžioje ir pabaigoje įrengtas taktilinis įspėjamasis paviršiaus indikatorius (dėmesį atkreipianti strūktūra).
Ribotos ištvermės asmenims netolimais atstumais (tačiau ne rečiau kaip kas 500 m) įrengtos poilsio vietos.
Norminiuose dokumentuose numatyta, kad miestų, miestelių ir kaimų pėsčiųjų trasose ne rečiau kaip kas 500 m turi būti įrengtos mažiausiai 2 700 mm ilgio ir 1 200 mm pločio poilsio aikštelės. Poilsio aikštelėse turi būti vietos žmonėms atsisėsti ir laisva ne mažesnė kaip 900 mm pločio ir 1200 mm ilgio erdvė vežimėliais judantiems asmenims (STR 2.03.01:2019, 78 p.). Pažymėtina, kad įrengtos sėdimos vietos turi būti tinkamai išdėstytos, kad nesumažintų reikiamo tako pločio be kliūčių (LST EN 17210:2021, 7.1.16 b).
NEAKTUALU. Takas trumpesnis nei 500 m
Poilsio aikštelės yra 2 700 mm ilgio ir 1 200 mm pločio
Poilsio aikštelėse įrengtos vietos žmonėms atsisėsti ir laisva ne mažesnė kaip 900 mm pločio ir 1200 mm ilgio erdvė vežimėliais judantiems asmenims
NEAKTUALU. Minėtų įrenginių nėra
NEAKTUALU. Takas nėra siauresnis
Prieinamas judėjimo takas bent 1 200 mm laisvo pločio; takų, kuriuose žmonėms beveik netenka prasilenkti - bent 900 mm, o kiekvienoje 25 m atkarpoje yra bent po vieną 1 800 mm x 2 000 mm dydžio vietą prasilenkti ir apsisukti.
Norminiuose dokumentuose numatyta, kad tako laisvasis plotis turi būti: takų su nuolatiniu dvikrypčiu eismu - bent 1 800 mm; takų su dažnu dvikrypčiu eismu - bent 1 500 mm su sąlyga, kad ne ilgesniais kaip 25 m intervalais įrengtos vietos prasilenkti; takų su nedažnu dvikrypčiu eismu - bent 1 200 mm; kiekvienoje 25 m atkarpoje turi būti įrengta bent po vieną 1 800 mm x 2 000 mm dydžio vietą prasilenkti ir apsisukti; takų, kuriuose žmonėms beveik netenka prasilenkti - bent 900 mm; kiekvienoje 25 m atkarpoje turi būti įrengta bent po vieną 1 800 mm x 2 000 mm dydžio vietą prasilenkti ir apsisukti (ISO 21542:2011, 7.4). Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, pėsčiųjų tako plotis nustatomas atsižvelgiant į numatomą maršruto naudojimo intensyvumą. Tačiau iki 2020 m. ilgą laiko tarpą galiojo reikalavimas ne mažesniam kaip 1 200 mm pločiui (STR 2.03.01:2001, 33 p.). Todėl reikalavimų santraukoje nurodytas šis dydis, tuo pačiu nurodomas standarte numatytas 900 mm pločio takas, kai dvikryptis intensyvumas nėra didelis ir esama prasilenkimo ir apsisukimo vietų.
NEAKTUALU. Nėra objektų, esančių 300 - 2 100 mm aukštyje virš žemės
Mažiausia kabančių objektų, įskaitant medžių šakas, pakabinamus gėlių krepšius ar ženklus, aukščio erdvė 2 100 mm virš grindų ar žemės paviršiaus per visą pėsčiųjų tako plotį. Visi objektai, 300-2 100 mm aukštyje virš žemės lygio daugiau nei 100 mm išsikišantys į priėjimo kelią, aiškiai matomi ir aptinkami lazdele.
Norminiuose dokumentuose nurodyta, kad mažesnio nei 1 000 mm aukščio objektai gali kelti pavojų neregiams ir silpnaregiams. Nuolatinė įranga, kurios neįmanoma perkelti už tako ribų, turi būti: a) sukonstruota taip, kad būtų lengvai matoma, LRV skirtumas su fonu turi būti bent 30; b) apsaugota nuo smūgių; c) su įrengta apie galimą pavojų įspėjančia priemone, kurią gali aptikti vaikščiojimo lazdelę arba lazdą naudojantis asmuo. Praeigos aukštis išilgai tako visur turi būti bent 2 100 mm nuo tako paviršiaus. Visi objektai, 300-2 100 mm aukštyje virš žemės lygio daugiau nei 100 mm išsikišantys į priėjimo kelią, turi būti aiškiai matomi ir aptinkami lazdele (ISO 21542:2011, 7.14). Kai stulpeliai naudojami tam, kad transporto priemonės neužimtų pėsčiųjų tako ar šaligatvio ir kad pėstieji būtų apsaugoti nuo eismo, jie turi būti išdėstyti taip, kad juos galėtų pastebėti silpnaregiai ir aklieji ir kad jais galėtų praeiti asmenys, judantys neįgaliojo vežimėliais (LST EN 17210:2021, 7.1.15 g). Panašūs reikalavimai buvo numatyti ir iki 2020 m.: Į pėsčiųjų takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi ŽN. Pėsčiųjų takuose sumontuoti objektai (šviestuvai, ženklai, durų uždarymo mechanizmai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2 100 mm virš tako paviršiaus (STR 2.03.01:2001, 40 p.).
NEAKTUALU. Nėra virš galvų išsikišančių objektų
Prieinami takai be laiptelių, lygūs arba su ne didesniu kaip 1:20 (5 proc.) išilginiu nuolydžiu, o bet kurios dalys su didesniu nuolydžiu, įrengtos kaip nuožulnos (pandusai, rampos). Tako skersinis nuolydis neviršija 1:30 (3,3 proc.).
Norminiuose dokumentuose nurodoma, kad prieinami takai be laiptelių, lygūs arba su ne didesniu kaip 1:20 (5 proc.) išilginiu nuolydžiu, o bet kurios dalys su didesniu nuolydžiu, įrengtos kaip nuožulnos (pandusai, rampos). Tako skersinis nuolydis neviršija 1:50 (2 proc.). Pėsčiųjų takų, kurie nepriskirti E ir F kategorijoms, išilginis nuolydis neturi viršyti 5 proc. Esant didesniam nei reikalaujama išilginiam nuolydžiui, turi būti įrengiami laiptai su šalia einančia panduso juosta ir turėklais (ISO 21542:2011, 7.3, „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 136 p.). Kriterijaus aprašymo santraukoje nurodoma, kad tako skersinis nuolydis prieinamas, kai neviršija 1:30 (3,3 proc.), nes toks reikalavimas galiojo iki 2020 m. Pastebėtina, kad kai dėl reljefo stačių šlaitų neužtikrinamas prieinamumas, turi būti numatyti alternatyvūs sprendimai: ieškomas švelnesnių nuolydžių maršrutas ar prieinamumas užtikrinamas rampų ir laiptų deriniais. Maršrute neturi būti įrengtas vienas izoliuotas laiptelis arba du laipteliai, nes tai rizikinga dėl užkliuvimo ir kritimo (LST EN 17210:2021, 7.1.4 d).
NEAKTUALU. Takai su laipteliais
Jeigu prieinamo tako nuolydis viršija 1:20 (5 proc.), įrengta rampa
Takų išilginis nuolydis lygūs arba mažesni nei 1:20 (5 proc.) išilginiu nuolydžiu
Takai lygūs
Pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti atskirti regėjimo negalią turintiems asmenims gerai juntamos faktūros juosta, kuri gali įsiterpti ir į šaligatvį, ir į dviračių takelį (skirtingos faktūros juosta įrengiama panaudojant natūralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.).
Norminiuose dokumentuose nurodoma, kad pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti atskirti regėjimo negalią turintiems asmenims gerai juntamos faktūros juosta, kuri gali įsiterpti ir į šaligatvį, ir į dviračių takelį (skirtingos faktūros juosta įrengiama panaudojant natūralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.) (STR 2.03.01:2019, 74 p.). Standarte LST EN 17210:2021 aprašomas ir kitoks atskyrimas: prieinami pėsčiųjų takai turėtų būti atskirti nuo transporto priemonių ir dviračių takų borteliu, turėklais arba užtvara. Kai to padaryti neįmanoma, galima naudoti taktilinius pėsčiųjų paviršiaus indikatorius arba kitas taktilines nuorodas su kontrastingais, gerai matomais ženklais. Prireikus turėtų būti įrengtos pėsčiųjų perėjos (LST EN 17210:2021, 7.1.2 e).
Prie įėjimo j objektą ir objekte esančiuose sprendimų taškuose turi būti tinkamomis priemonėmis nurodyta tako į pastatą vieta ir pobūdis. Tako maršrute naudojami taktiliniai paviršiaus indikatoriai, rodantys kryptį, ypač nesant kitų kelio į pastatą nuorodų.
Norminiuose dokumentuose nurodyta, kad prie įėjimo j objektą ir iš bet kurios jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės bei objekte esančiuose sprendimų taškuose turi būti tinkamomis priemonėmis nurodyta tako j pastatą vieta ir pobūdis. Labai sudėtinguose objektuose turėtų būti pateikta vaizdinė, garsinė ir taktilinė informacija, padedanti orientuotis ir rasti kelią. Orientuotis gali padėti akustikos, paviršiaus medžiagų, šviesų ir spalvų skirtumai. Turi būti naudojami taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, rodantys kryptį, ypač nesant kitų kelio į pastatą nuorodų. Dideles arba atviras vietas kertantiems neregiams reikia taktilinio maršruto arba nukreipiančiosios linijos (ISO 21542:2011, 7.2). Kelių paieška ir judumas gali būti užtikrintas gerai suprojektavus objektus, įskaitant aiškius prieinamus judėjimo takus su pastatytais ir natūraliais kreipiamaisiais elementais, pavyzdžiui, kraštais ir paviršiais, kuriais galima sekti taktiliniu ir vizualiniu būdu. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai turi būti įrengiami ten, kur nėra jokių pastatytų ar natūralių kreipiamųjų elementų (ISO 23599:2019 „Pagalbinės priemonės neregiams ir silpnaregiams. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai.“ 4.1).
NEAKTUALU. Nėra dviračių tako
Takų dangos faktūra skiriasi (skirtingos faktūros juosta įrengiama panaudojant natūralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.)
Takai atskirti kitais kontrastingais, gerai matomais ženklais
Takai atskirti pėsčiųjų paviršiaus indikatoriais
Takai atskirti gerai juntama faktūros juosta ir (arba) borteliu, turėklais ir pan.
Prie įėjimo j objektą ir objekte esančiuose sprendimų taškuose turi būti tinkamomis priemonėmis nurodyta tako į pastatą vieta ir pobūdis. Tako maršrute naudojami taktiliniai paviršiaus indikatoriai, rodantys kryptį, ypač nesant kitų kelio į pastatą nuorodų.
Norminiuose dokumentuose nurodyta, kad prie įėjimo j objektą ir iš bet kurios jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės bei objekte esančiuose sprendimų taškuose turi būti tinkamomis priemonėmis nurodyta tako j pastatą vieta ir pobūdis. Labai sudėtinguose objektuose turėtų būti pateikta vaizdinė, garsinė ir taktilinė informacija, padedanti orientuotis ir rasti kelią. Orientuotis gali padėti akustikos, paviršiaus medžiagų, šviesų ir spalvų skirtumai. Turi būti naudojami taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, rodantys kryptį, ypač nesant kitų kelio į pastatą nuorodų. Dideles arba atviras vietas kertantiems neregiams reikia taktilinio maršruto arba nukreipiančiosios linijos (ISO 21542:2011, 7.2). Kelių paieška ir judumas gali būti užtikrintas gerai suprojektavus objektus, įskaitant aiškius prieinamus judėjimo takus su pastatytais ir natūraliais kreipiamaisiais elementais, pavyzdžiui, kraštais ir paviršiais, kuriais galima sekti taktiliniu ir vizualiniu būdu. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai turi būti įrengiami ten, kur nėra jokių pastatytų ar natūralių kreipiamųjų elementų (ISO 23599:2019 „Pagalbinės priemonės neregiams ir silpnaregiams. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai.“ 4.1).
AKTUALU (1=bent vienas pažymėtas)
Nesant pastatų ar natūralių elementų, naudojami taktiliniai paviršiaus indikatoriai
Aiškus prieinamas judėjimo takas su pastatytais ar natūraliais kreipiamaisiais elementais.
